Pages

Monday, November 14, 2011

Sweet moment

Naujas skrebukas - naujas stilius. Bet geles vis dar valdo! Nors si karta pasistengiau jas sumaisyti su megstamiausiu dekoro elementu - sagom.
Si stiliu, deti kelis sluoksnius spalviskai deranciu popieriu, jau seniai norejau isbandyti. Dominuojanti melyna, nes skrebukas apie berniuka, o veliotine - nes man asmeniskai labai grazi spalva. Tiesa, ne tik popierius delioti buvo malonu, bet ir daryti gelytes. Daznai kartoju, kad skrebinimas man kuryba, nes visas detales as paprastai darausi pati. Neturiu jokiu pjaustymo ar gofravimo masinu, tad viska pjaustau su skalpeliu (turiu visa chirurgo irankiu rinkini, be kurio tikrai neisivaizduoju savo darbo). Patinka tvarka ir preciziskumas, tai turbut vieninteliai mano stiliaus elementai.

Siam kartui tiek, o sekantis - neaisku kada, nes ant saldytuvo jau kabo darbu iki Kaledu sarasas. Vienas is punku, susimotyvuoti juos visus igyvendinti ...

Thursday, November 10, 2011

Amber boy arba Gintarinis berniukas

Sakiau, kad blogas kaip vaikas ... jau kelias dienas sazine grauze, kad nieko i ji neparasiau, bet Kalediniu dovanu gaminimas jau prasidejo. O parodyti nieko negaliu ...

Taigi, vakar kaip tik pasitaisiau. Paskrebinau Skrebink.lt konkursui. Spekit, kas vel pasiule ar net sakyciau primygtinai prase, kad paskrebinciau butent sia nuotrauka? Nors konkursas apie kuno dali, bet mano skrebukas yra ne visai apie kakla, o ant jo kabanti gintarini verini. Nors tradicija vaikams deti gintarinius karolius (kad palengvintu dantu dygima) yra prancuziska, bet as labai dziaugiuosi, kad toki tikrai lietuviska ir is Lietuvos atsiusta atributa gali nesioti net berniukai. Zinau, kad ilgai jo nenesios, bet nors siek tiek bus lietuviskas vaikas. Nuotraukoj karsta vasaros diena sode begiojo nuogas, "uzsidejes" tik tuos gintarinius lietuviskus karolius ...

Beje, skrebukas visiskai man netradicinis. Ilgai niekaip man nelipo geles ant berniukisku skrebuku. O ir detaliu paprastai as dedu labai saikingai. Si karta viska dariau atvirksciai ir isejo tikrai neblogai. Labai svarbu buvo skrebuka daryti naturaliom, panasaus tono spalvom, kad butu kuo paprastesnis.


Tai tiek, aciu, kad uzsukot.

Wednesday, November 2, 2011

Laimė(jau) !!!



Po ilgo ir labai tingaus savaitgalio manes lauke malonus siurprizas – mano skrebukas laimejo konkursa. Anot Puskio, jei dazniau dalyvauciau, dazniau ir laimeciau. Bet is tiesu, labiausiai laimejimu domejosi ir jau nuo sekmadienio vakaro vis klausinejo, ar nelaimejau, mano vyras. Nors laimetoja buvo isrinka burtu keliu, mano vyras jauciasi prisidejes prie laimejimo ar tiksliau, prie skrebinimo. Nereiketu tiketis, kad jis kazka mano skrebukuose delioja ... nea, nea, nea … jo indelis – nuotraukos. Is tiesu, jis yra beveik isimtinis seimos fotografas. Ir net tik fotografas … Zinau, kaip man pavydi Puskis, nes mano vyras ne tik nuotraukas daro, bet jas dar ir patvarko. As turiu kantrybes tik jas apsikarpyti, o visa kita technine puse – sviesumas, spalvu kontrastas ir pan. per daug laiko ir nervu uzimantis uzsiemimas. Man uztenka tik paprasyti vyro sutvarkyti ta ar ana nuotrauka, ir man belieka tik jas paskrebinti. Beje, jis ir neprasomas nuotrauku pritvarko, tik spek skrebinti 8) Tai laime !
Beje, nemazesne laime mane aplanke si savaitgali apsilankius rankdarbiu salone. Parsinesiau daug ideju ir tik viena maiseli gerybiu. Nezinau, kaip jums, bet man skrebukuose visad norisi kazkokiu nauju ir idomiu detaliu. Vyras liko nustebes, kad TIK TIEK parsinesiau po 5,5 val. braidymo salone. Vienintelis pirkinys vertas to vardo – akvareliniai piestukai.
Tiesa, dar didesne laime manes lauke penktadieni. Vyras nusprende su manimi nueiti i vienintele musu mieste esancia tikra skrebinimo parduotuve. Ten tik iejus apraibsta akys, visko norisi ir net nesupranti, kaip speji isleisti visa milijona. Tad i ta parduotuve einu tikslingai, zinodama ko noriu (bet tai nereiskia, kad nenusiperku ko nebuvo numatyta!). Taigi, si karta ne tik man, bet ir vyrui apraibo akys – jis vis dejo i krepseli, sakydamas « o, kaip grazu ir nebrangu », o as is paskos ejau ir traukiau is krepsio ir dejau atgal i lentynas, sakydama, kad man nereikia ... Taip taip, pardavejos negalejo patiketi, kad ne vyras sako NE, bet as ... bet mes atvirkstukai. Beje, tai buvo mano gimtadienio dovana (tai tik del to ir leidau buti islaidesniam nei paprastai). Bet pasizadejau, kad daugiau i ta parduotuve su juo nebeeisiu 8) (patikejot ?!)
Bet as ne apie tai ... Toj parduotuvej salono proga buvo viena eksponuotoja, kuri turejo labai idomiu medziaginiu skrebinimo gerybiu. Neisdrisom paklausti, su kokia masina tokias gerybes imanoma pasidaryti, bet ji tvirtino, kad ranka ju tikrai nesiuva, o uzprogramuoja (siuvimo) masina. Dar labai patiko ir skrebinimo lapai is medziagos. Zodziu, dalinuosi asmeniniais skrebinimo priemoniu atradimais, gal kam kils nauju ideju ir noru pasigaminti kazka panasaus.        


O cia kurejos puslapis: http://damedekit.canalblog.com/ Aisku, prancuziskai, bet paveiksliukai juk universalus !