Pages

Wednesday, November 2, 2011

Laimė(jau) !!!



Po ilgo ir labai tingaus savaitgalio manes lauke malonus siurprizas – mano skrebukas laimejo konkursa. Anot Puskio, jei dazniau dalyvauciau, dazniau ir laimeciau. Bet is tiesu, labiausiai laimejimu domejosi ir jau nuo sekmadienio vakaro vis klausinejo, ar nelaimejau, mano vyras. Nors laimetoja buvo isrinka burtu keliu, mano vyras jauciasi prisidejes prie laimejimo ar tiksliau, prie skrebinimo. Nereiketu tiketis, kad jis kazka mano skrebukuose delioja ... nea, nea, nea … jo indelis – nuotraukos. Is tiesu, jis yra beveik isimtinis seimos fotografas. Ir net tik fotografas … Zinau, kaip man pavydi Puskis, nes mano vyras ne tik nuotraukas daro, bet jas dar ir patvarko. As turiu kantrybes tik jas apsikarpyti, o visa kita technine puse – sviesumas, spalvu kontrastas ir pan. per daug laiko ir nervu uzimantis uzsiemimas. Man uztenka tik paprasyti vyro sutvarkyti ta ar ana nuotrauka, ir man belieka tik jas paskrebinti. Beje, jis ir neprasomas nuotrauku pritvarko, tik spek skrebinti 8) Tai laime !
Beje, nemazesne laime mane aplanke si savaitgali apsilankius rankdarbiu salone. Parsinesiau daug ideju ir tik viena maiseli gerybiu. Nezinau, kaip jums, bet man skrebukuose visad norisi kazkokiu nauju ir idomiu detaliu. Vyras liko nustebes, kad TIK TIEK parsinesiau po 5,5 val. braidymo salone. Vienintelis pirkinys vertas to vardo – akvareliniai piestukai.
Tiesa, dar didesne laime manes lauke penktadieni. Vyras nusprende su manimi nueiti i vienintele musu mieste esancia tikra skrebinimo parduotuve. Ten tik iejus apraibsta akys, visko norisi ir net nesupranti, kaip speji isleisti visa milijona. Tad i ta parduotuve einu tikslingai, zinodama ko noriu (bet tai nereiskia, kad nenusiperku ko nebuvo numatyta!). Taigi, si karta ne tik man, bet ir vyrui apraibo akys – jis vis dejo i krepseli, sakydamas « o, kaip grazu ir nebrangu », o as is paskos ejau ir traukiau is krepsio ir dejau atgal i lentynas, sakydama, kad man nereikia ... Taip taip, pardavejos negalejo patiketi, kad ne vyras sako NE, bet as ... bet mes atvirkstukai. Beje, tai buvo mano gimtadienio dovana (tai tik del to ir leidau buti islaidesniam nei paprastai). Bet pasizadejau, kad daugiau i ta parduotuve su juo nebeeisiu 8) (patikejot ?!)
Bet as ne apie tai ... Toj parduotuvej salono proga buvo viena eksponuotoja, kuri turejo labai idomiu medziaginiu skrebinimo gerybiu. Neisdrisom paklausti, su kokia masina tokias gerybes imanoma pasidaryti, bet ji tvirtino, kad ranka ju tikrai nesiuva, o uzprogramuoja (siuvimo) masina. Dar labai patiko ir skrebinimo lapai is medziagos. Zodziu, dalinuosi asmeniniais skrebinimo priemoniu atradimais, gal kam kils nauju ideju ir noru pasigaminti kazka panasaus.        


O cia kurejos puslapis: http://damedekit.canalblog.com/ Aisku, prancuziskai, bet paveiksliukai juk universalus ! 

2 comments:

  1. Visu pirma sveikinu su laimejimu :) skrebukas labai grazus :)

    Antra na Nerealiai pavydziu (ir prisipazinsiu juodai) tokio vyro suprantancio skrebo apsipirkinejimus!!!! maniskis man dosnus, tik kai nori slidineti ar kitaip parmogauti be manes arba kai buna nusikaltes... o tau pasonej tikras auksas ir prasyt nieko nereikia... ach pasiseke tau ;)

    Trecia medziaginiai groziai tikrai labai grazus :) aciu, kad pasidalinai ideja ;) ir lauksim originaliu skrebuku su jais ;)

    ReplyDelete
  2. EEE!!! kodel as tu groziu nemaciau, kas cia dabar darosi? Ir man reikia!!!
    Va jei butum ejus su manim i ta rankdarbiu salona, tai beveik galiu garantuot, butum parsinesus gerokai daugiau :))))
    O del nuotrauku, tai jo, sakau reik kad ir man taviskis sutvarkytu, vakar Puskio paprasiau kad patvarkytu kelias nuotraukas, tai jau tokia vargana mina nutaise, bet patvarke, bet po tokiu minu, tai nebesinori prasyt, geriau jau tada viska pasidarau, kaip jau ten iseina.. :)

    ReplyDelete