Pages

Monday, February 27, 2012

Tesiam bandymus ...

Radau viena labai faina Lo schemute, kurioje buvo ikomponuotos net 3 nuotraukos! O man gi taip svarbu, kad butu kuo daugiau pasakojanciu foto. Juk skrebuke foto pati svarbiausia dalis (na ir, aisku, aprasymas). Tik pameciau nuoroda, tai idedu tik savo darbeli.
Taigi skrebukas si karta apie musu sunku miegeli. Nuo pat kudikystes sunus nemiegalius. Vargom ir tebevargstam eidami miegoti. Beje, cia vienas is tu retu momentu, kai ramiai ismiegojo pietu miego savo lovytej ir prabudo su puikia nuotaika. Tad ir iamzinom ...
Jau girdziu Puski sakant, kad skrebuke ir vel mano spalvos ... tokios truputi paplautos. bet is tiesu maniskes, nelabai man iseina naudoti ir derinti rekiancias spalvas. Nors turiu berniuka, bet ta svelni violetine man pasakiska spalva (kai pirkau nuotraukoj iamzinta bodziuka saves vis klausiau, ar ne per daug mergaitiska spalva). Tiesa, Lo pagrindas kraft popierius, kuri saviskai apipavidalinau stampuodama, nes kitaip gi neidomu...

I love layouts with plenty of photos in it. I think that photos (and not the embellishments or paper combination) is essential in the Lo. So I try to make the photos speak themselves about the captured moment. This time I find one very simple [but still not that easy to do] sketch with very nice combination - 1 big photo and 2 small ones. I lost the link to this sketch, so there is my interpretation. 
The story of this Lo is about how bad sleeper is our boy. Since the birth we had and still have big difficulties to get him to the bed. So we immortalized that rare moment he wanted to sleep in his bed and awoke with big smile on his lips.  
    

Nuotrauka nelabai kokybiska, bet esme juk matosi ...
Tai tiek siam kartui ...

Wednesday, February 22, 2012

Po pertraukeles ...

Jau seniai nedalyvavau jokiam konkurse ... Tenka prisipazinti, kad nesu labai didele konkursu megeja. Juk skrebinu sau, tad nenoriu turet jokiu laiko, temos ar kitokiu apribojimu. Beje, ir i bloga keliu ne viska... pagaminu turbut tris kartus daugiau nei ikeliu, del to tokie ilgi tarpai tarp mano pasirodymu.

Taigi si karta dalyvauju Once upon a sketch ... konkurse. Jau beveik norejau ir nedalyvauti (per daug jau apribojimu, si karta niekaip nelipo tema) ir kai pagaliau padariau pagal tema, pabijojau, kad gal labai jau "nuinterpretavau" as schema ... Bet man butinai reikejo butent tu 3 nuotrauku, kad nusakyti tai dienai, butent tam momentui, tai atmosferai... Aprase - Nebutina vaziuoti toli, kad pasijustum atostogose. Finister'as, 2010 m. Velykos. Pirmasis smelio palietimas. Bet kai pamatei tiek vandens, nebuvo imanoma taves islaikyti. Nors tik balandzio pabaiga, tu puolei strimgalviais i vandeni ...  

It's been longtime I didn't participate to a contest. They are too binding for me. Even this time I was not sure to participate. Then I finally found the photos, I was no longer sure about my interpretation of the sketch. I just needed to put all those 3 photos as they were saying everything about that day, that moment and feelings... Soooo... 
[Shortly] description under the photos -  Don't need to go far to feel on vacation. Finistère, Easter 2010. 


Tai tiek siam kartui.

Sunday, February 5, 2012

Bandymai ...

Vakar sulaukiau didelio siurprizo, kai ejau miegoti, pazvelgus pro langa pamaciau, kad kieme PRISNIGO!!! zinau, ne vienam sniegas ne sniegas, bet man gyvenanciai netoli juros sniego retai tenka matyti. ir staiga prisiminiau lietuviskus saltus, snieguotus vakarus ... Sniegas vienas is tu dalyku, kuriu labai pasiilgstu budama toli nuo tevynes ...
bet juk ne apie tai ... paskrebinau kazka naujo, dar nebandyto ... vis dar galvoju, kad savo stiliaus  neatradau. Na isskyrus kelis mano bruozus, geriau maziau [detaliu] nei daugiau, neperkrauti, kad butu "svaru" ... nemoku ir man nepatinka "tep-lep" ... taigi, si karta norejau padaryti kazka Art Nouveau stiliaus. Tenka pasakyti, kad si karta daugiau "dirbo" mano Kaledine dovana - pjovimo masina Silhouette Cameo nei as pati. Kampe isitaisiusi ornamenta norejau tiesiog iskirsti popieriuje, bet jis isppjove kvadrata mano pasirinktam popieriuje ... Katastrofa... teko improvizuot. Zinojau, kad noriu tamsaus popieriaus ... vyrui uzkliuvo, kad viskas tonas ant tono, bet man tokie labai patinka. Juk Art Nouveau stiliuje daug zemes spalvu (nors ir cia vyras (specialistas sitoj sirty) pakritikavo - sako, paziurek kokie ryskiu spalvu vitrazai). Is tiesu, man labai grazu Art Nouveau architektura, bet Lo nenorejau perkrauti ... buciau norejus tureti kokia Art Nouveau sage-vabala, bet teko siek tiek sumaisyti stilius ... del to man is karto uzsinorejo "metalo" (spalviskai, nes metalas nera labai organiskas dalykas). Issipleciau ... Nemazai stampavau, bet ne viskas matosi, juk nuotrauka - ko noreti.

My first try to make something in Art Nouveau style. I still think that I don't have my own style so I like to test, to find something new.... 


O poemos eilutes isrinko vyras ... Tai va, tiek siam kartui.
P.s. nepasakoju, kiek privargau, kol suklijavau plonyteles juosteles ... 

Friday, February 3, 2012

Sugriztuves ...

Po labai ilgo ir liudno savaitgalio pagaliau emiau gydytis "skrebu" ir pagaliau paskrebinau jau seniai ant stalo gulejusias nuotraukas. Kitas teko vis tik sudeti i foto albuma ... nes vaikui jau 20 men, o vis dar voliojasi pirmu menesiu nepaskrebintos nuotraukos...
Sis skrebukas pavadintas "Mano supynes (kurias sumeistravo tetukas)" ... Istorija tokia, kad tuo metu musu mazius daug verkdavo ir vienintelis budas ji nuraminti - supavimas. Kadangi rankose ilgai neprisupuosi, viena sestadienio ryta tetukas pakilo su originalia mintim sumeistrauti supynes is dvieju sulankstomu kedziu ir spintos "vamzdzio" (ju gaminimas uztruko 10 min.)  Paguldem ant pervystymo ciuzinuko, kuris buvo padetas ant garaze rastos lentos galo 8))) ir nepatikesit - suveike !!! gal menesi jis taip suposi, kol kedes ir spintos "tiuba" atrado savo tikrasias paskirtis ...

After long and very sad weekend I come back with new therapy LO "My swings (that my father made)". A very old photo that I wanted to immortalize as it reminds me that ... at that moment our little boy cried a lot ant the only consolation was - swinging. As we couldn't do it too long in our hands, one Saturday morning father got up angry and in 10 minutes made a "homemade swings". He used everything he could find at home. And it worked ! 


p.s. norejau nuliftinti koki nors Ania-Maria darba, tiek isgirta Puskio, bet fotkes nelipo prie jos schemu ... tai teko kazka saviskai prikurti ...
Tai va, tokia tad si karta darbelio istorija ... jau begu, daryti kito !